 |
Lapkričio paskutinėmis dienomis projekto ,,Pradinio ugdymo tobulinimas” dalyviai lankėsi Anglijoje. |
Dvi projekto ,,Pradinio ugdymo tobulinimas“ komandos narės,- mokytoja Rasa Kuršentaitienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Striokienė kartu su kitų projekte dalyvaujančių respublikos mokyklų mokytojais, švietimo pagalbos specialistais ir mokymosi visą gyvenimą administracijos darbuotojais dalyvavo penkių dienų stažuotėje Jungtinėje Karalystėje, Londone. Stažuotės tikslas – susipažinti su Anglijos švietimo sistema bei pasimokyti, kaip veiksmingiau ugdyti pradinių klasių mokinių kūrybiškumo, problemų sprendimo ir praktinius gebėjimus. Lankėsi darželiuose, pradinėse, specialiosiose mokyklose, mokytojų Profesinės raidos centre, Švietimo ministerijoje, Švietimo institute Londono universitete. Stebėjome veiklas, susitikome ir diskutavome su mokyklų vadovais, pedagogais, klausėmės Profesinio raidos centro , Švietimo instituto vadovų ir lektorių, Švietimo ministerijos atstovų paskaitų, dirbome grupėse, savarankiškai. Jungtinėje Karalystėje laikomasi nuostatos, kad mokymosi sėkmė, rezultatai daugiausiai priklauso nuo mokytojo kvalifikacijos, todėl mokytojų rengimui ir tolesniam jų kvalifikacijos tobulinimui skiriamas itin didelis dėmesys, investuojama daug lėšų, keliami labai aukšti reikalavimai. Pretendentas, ketinantis tapti mokytoju turi būti baigęs bet kokio dalyko bakalauro studijas tik aukščiausiais įvertinimais ir turėti darbo mokykloje praktikos (tai gali būti savanorystė). Tuomet vyksta bendrasis pokalbis, anglų kalbos ir matematikos egzaminas, motyvacinis testas bei pristatymas apie gerą pamoką. Pretendentas turi įrodyti, kodėl ta pamoka yra gera. Tai nėra lengva. Studijos trunka vienus (stacionarios) arba dvejus (neakivaizdinės) metus. Jų metu studentai gauna teorinius patarimus, nurodymus ir, prižiūrimi praktikos vadovo, dirba mokykloje, atlieka įvairius namų darbus, ruošia pristatymus ir pan. Suvedus visų atliktų darbų ir praktikos įvertinimo rezultatus, sprendžiama, ar studentui suteikti mokytojo kvalifikaciją. Įgiję kvalifikaciją, mokytojai dar vienerius metus dirba prižiūrimi mentoriaus. Už darbą mokymosi metu studentai gauna atlyginimą. Mokyklos, Profesinės raidos centrai ir Švietimo institutas nuolat glaudžiai bendradarbiauja: stebimos ir vertinamos pamokos, atliekami tyrimai, konsultuojami mokytojai. Pamokas dažnai stebi kolegos, mokyklų vadovai, Profesinio raidos centro bei Švietimo instituto lektoriai. Svarbu grįžtamasis ryšys po kiekvieno stebėjimo – ką reikėtų tobulinti ir kaip tai daryti, kad gerėtų ugdymo kokybė. Perteikti gerąją patirtį kolegoms – mokyklos prestižo reikalas. Visi kartu dirba tam, kad mokytojai nuolatos tobulėtų. Per mokslo metus yra skiriamos 5 nekontaktinės dienos, kuomet mokytojai gali nemokamai tobulintis pagal mokyklos sudarytą Tobulinimosi planą. Šis planas sudaromas atsižvelgiant į nuolat atliekamus tyrimus, įsivertinimo bei įvertinimo rezultatus. Jungtinės karalystės mokyklos finansuojamos valstybės, tačiau mokyklos direktorius kartu su mokyklos valdyba (ji susideda iš 2 tėvų, 2 mokytojų 2 pagalbinių darbuotojų ir religijos atstovo) savarankiškai sprendžia kur ir kokiai sričiai (kvalifikacijai, mokymo priemonėms, patalpų remontui ar įrengimui ir pan.) panaudoti lėšas.Tėvai aktyviai dalyvauja ne tik mokyklos valdyboje, bet ir padeda rengti įvairius renginius, ugdymo proceso, kelionių metu. Siekiant pagerinti mokinių elgesį, pasiekimus, vykdomas ,, Marlboro“ projektas tėvams, vaikams, šeimoms. Projekto dalyviai gauna užduotis padaryti, pasakyti ką nors gero, bent kartą per savaitę visi renkasi mokykloje ir kalbasi kaip pavyko užduotį atlikti. Vyksta atsiskaitymas prieš visą grupę. Taip, dalijantis patirtimi, šeimos mokosi viena iš kitos. Tyrimais nustatyta, kad po dalyvavimo projekte sumažėjo atvejų, kai vaikai blogai elgiasi, netinkamai besielgiančių vaikų tėvai nesijaučia atstumti, įgauna pasitikėjimo savimi, o vaikai patenkinti, nes tėvai skiria jiems daugiau dėmesio. Pradinę mokyklą Anglijoje vaikai pradeda lankyti tarp savo ketvirtojo ir penktojo gimtadienių. Per pirmuosius pradinio lygmens mokymosi metus didžiausias dėmesys teikiamas kalbiniam raštingumui ir mokėjimui skaičiuoti. 5 metų ir 9 mėn. mokinys jau turi mokėti skaityti, jei taip nėra , tai jau suprantama kaip problema ir dirbama pagal specialią ,,Reading Recovery Europe“ programą. 20 savaičių po 30 min. kiekvieną dieną su vaiku individualiai dirba specialiai tam pasirengęs mokytojas (tokio mokytojo parengimas trunka 1- erius metus), kad mokinys pasiektų nacionalinį standartą. Tai nėra pigu, bet tyrimai rodo, kad tai atsiperka, nes toliau mokinys gali prisijungti prie skaitančių bendraamžių ir dirbti drauge. Tokia mokymo praktika taikoma ir Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Danijoje, Ispanijoje. Londono mokyklose ir darželiuose aplinkos skirstomos į veiklos centrus, atskiras , mokymuisi pritaikytas zonas. Ypač nustebino mokymui skirtų priemonių gausa,-nuo pačių paprasčiausių iki profesionalios radijo stoties, kurios dėka gilinamos anglų kalbos žinios (aplankytoje pradinėje mokykloje mokosi 400 mokinių iš 37 pasaulio šalių).Sužavėjo IKT priemonių panaudojimas. Anson pradinės mokyklos direktorius Jeff Smith kalbėjo, kad svarbiausias jų tikslas – pasiekti, kad visi vaikai norėtų mokytis, kelti jiems iššūkius ir duoti tokius įrankius, kad jie būtų pasiruošę ateičiai. Būtent todėl technologijos turi ateiti į kiekvieną ugdymo proceso dalį. Šioje mokykloje nėra atskiros kompiuterių klasės,- kompiuteriai, interaktyvios lentos, planšetiniai kompiuteriai ir kitos technologijos yra kiekvienoje patalpoje, kad vaikai galėtų jomis bet kada naudotis. Svarbu, kad kiekviena techninė priemonė būtų lengvai naudojama. Stažuotės metu stebėjome kaip dirbama su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais The Village School pradinėje mokykloje. Šioje mokykloje mokosi 210 mokinių, o su jais dirba 195 darbuotojai. 40 iš jų – mokytojai, 2 logopedai, 2 kineziterapeutai, 18 slaugytojų ir kiti padėjėjai. Mokiniai labai skirtingų specialiųjų poreikių,- nuo lengvų iki labai sunkių. Svarbiausias mokyklos tikslas – savarankiškumo ugdymas. Viskas čia pritaikyta pagal kiekvieno vaiko poreikius: aplinka, mokymo priemonės, specialistai. Pagrindinis reikalavimas norint dirbti šioje mokykloje, kaip, beje, ir visose kitose Anglijos mokyklose, tinkama kvalifikacija ir didelis noras dirbti. Pasidžiaugėme, jog visose mokyklose, vaikų centruose, darželiuose, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus (pvz., Fawood vaikų centre tik 55 vaikai) įrengtos dailios valgyklos, kur gaminamas šviežias ir skanus maistas. Asortimentas labai platus. Galima rinktis iš keleto mėsos, žuvies, vegetariškų patiekalų. Nustebino šviežių daržovių, vaisių pasirinkimas, vandens ir sulčių aparatai (nemokami).Dienos pietūs kainuoja 3 svarus. Tai labai nedidelė kaina. Kai kurios mokyklos pasiūlydamos nemokamus pusryčius išsprendė lankomumo problemą, nes, pasak jų – pavalgęs, tai pasirengęs mokytis. Taigi, per labai trumpą laiką susipažinome su Anglijos švietimo sistema, nacionaline bei regionine švietimo politika, stebėjome daug gerosios ugdymo praktikos pavyzdžių (kaip kuriamos kūrybiškumą skatinančios ugdymo aplinkos, ugdomas kūrybiškumas, sprendžiamos problemos, bendraujama ir bendradarbiaujama su tėvais, pagalbos mokiniui specialistais ir pan.) aptarėme, ką galėtume pritaikyti savo mokyklose, Lietuvoje. Nors stažuotės dalyvės dirbo daug ir įtemptai, pavyko pasigrožėti naktiniu Londonu, pasivaikščioti pačiame jo centre ir pamatyti garsiąją Vestminsterio abatiją, didingus Parlamento rūmus, pagrindiniais miesto simboliais vadinamus Didįjį Beną ir Londono akį, viduramžiais dvelkiančią Tauerio pilį. Už kelionę, kuri tikrai pranoko vi lūkesčius, nuoširdų bendravimą ir bendradarbiavimą Daiva ir Rasa dėkingos projekto veiklos vadovams, kelionės organizatoriams, vadovei, vertėjams, visiems bendrakeleiviams.